Harley-Davidson Dyna Low Rider (1993–1998): Nesenstanti kruizerio dvasia, atgimusi iš naujo

Įžanga

1990-ųjų vidurys buvo aukso amžius motociklams, kuriems svarbus buvo charakteris, o ne sterili precizika. Harley-Davidson Dyna Low Rider (FXDL), gamintas 1993–1998 m., puikiai įkūnijo šią dvasią. Paremtas Harley Dyna platforma, tai nebuvo vien tik motociklas – tai buvo ryškus amerikietiško kruizerio filosofijos pareiškimas. Su skambiu V dvynių ūžesiu, minimalistiniu dizainu ir važiavimo pozicija, lyg natūralia kūno tąsa, Low Rider susikūrė ištikimą sekėjų bendruomenę. Pažvelkime, kodėl ši laida iki šiol išlieka kertiniu akmeniu tiems, kurie vertina autentiškumą.

---

Dizainas: forma tarnauja funkcijai (ir atrodo velniškai gerai)

Dyna Low Rider dizainas – puikus pavyzdys, kaip subalansuoti nostalgiją su praktiškumu. Ašaros formos kuro bakas, chromu pabrėžtas variklis ir pynuotos ratlankių špicės skleidžia klasikinę Harley dvasią, tačiau detalėse atsiskleidžia ir kasdienis patogumas. 26,5 colio (673 mm) sėdynės aukštis nėra vien dėl vaizdo – jis leidžia tvirtai remtis į žemę, suteikdamas daugiau pasitikėjimo sustojus. Vos lenktas drag tipo vairas užtikrina natūralią, kiek palinkusią į priekį sėdėseną, kuri vienu metu yra ir atpalaiduojanti, ir pakankamai aktyvi.

Dvigubi priekiniai diskiniai stabdžiai (reta ypatybė to meto kruizeriuose) bei 19 colių priekinis ratas išduoda Harley pastangas suteikti geresnį valdymą. Trumpintas galinis sparnas ir minimalūs kėbulo elementai padeda koncentruoti svorį motociklo centre, o dvejose pusėse išvestos išmetimo sistemos prideda nedidelę agresijos gaidelę. Tai neblizganti paviršutiniška puošmena, o darbininkų klasės herojus, vilkintis džinsu ir oda.

---

Variklis ir charakteristikos: raumenys evoliucijos kelyje

Pagrindinę jėgą čia generuoja 1 337 kub. cm (81,5 kub. in.) Evolution V dvynių variklis su oriniu aušinimu ir karbiuratoriumi. Ankstyvieji (1993–1994) modeliai išvystė 48–53 AG ties 4 900–5 000 aps./min., o sukimo momentas siekė 61,7–63,7 lb-ft (83,6–86 Nm). 1995–1998 m. versijose buvo pasiekta 55–58 AG, o vėlyvesni variantai turėjo didesnį, 71,5 lb-ft (97 Nm), sukimo momentą. Skaičiai gal ir nesujaudintų greičio mėgėjų, bet ši mašina – ne apie rekordus.

Vos pasukus akceleratoriaus rankeną, Low Rider prabyla pulsuojačiu žemu sukimo momentu, kuris iš vietos traukia it vilkikas. Variklis gyviausias 2 000–3 500 aps./min. diapazone, todėl puikiai tinkamas tiek lėtam pasivažinėjimui greitkeliu, tiek miestui. Karbiuratorius Keihin CV dirba sklandžiai, nors šiuolaikinis vairuotojas galėtų pasigesti degalų įpurškimo tikslumo. 5 laipsnių pavarų dėžė jungiasi su maloniu, tvirtu spragtelėjimu, o diržinė galinė pavara praktiškai nereikalauja priežiūros, kas itin džiugina ilgo naudojimo perspektyvoje.

Vibracijos: gera pusė, bloga pusė ir nutirpę pirštai

Evolution variklis tikrai nereikalingai neieško tylos. Važiuojant 70–80 mylių per valandą (113–129 km/val.) greičiu, vibracijos sklinda į vairą ir pakojas, primindamos, kad po savimi turite tikrą mechaninę jėgainę. Kai kuriems tai – išskirtinis potyris, kiti renkasi guminius vairo antgalius vibracijai slopinti. Tačiau šis dalykas yra menka kaina už variklio skleidžiamą įspūdingą riaumojimą.

---

Valdymas ir važiavimo komfortas: geriau, nei būtų galima tikėtis

Sverdamas 597–606 svarus (271–275 kg), Low Rider toli gražu nėra lengvas, bet žemas svorio centras slepia jo masyvumą. Teleskopinės šakės priekyje ir dvi galinės spyruoklės suteikia atitinkamai 4,7 colio (119 mm) bei 2,1 colio (53 mm) eigą: pakanka lygesniems keliams, bet duobėti ruožai pasirūpina kiek kietoku važiavimu. Tai ne sportinis motociklas siauriems kalnų posūkiams, bet plačiuose vingiuose jaučiasi stabiliai.

65,4 colio (1 662 mm) ratų bazė suteikia stabilumą didesniu greičiu, nors staigiai apsisukti siauromis gatvėmis gali būti keblu. 4,6 colio (117 mm) prošvaisa nedidelė, tad labiau pasilenkus atrodo neišvengiama braukti koja į asfaltą. Gamykliškai montuojamos Metzeler ME880 padangos (100/90-19 priekyje, 130/90-16 gale) suteikia padorų sukibimą, tačiau modernesni modeliai itin pagerintų pasitikėjimą važiuojant šlapiu keliu.

---

Komfortas: visos dienos kelionės… su tam tikrais iššūkiais

Low Rider ergonomika pritaikyta vairuotojams iki maždaug 183 cm ūgio. Kojų valdikliai išdėstyti arčiau vidurio, o siaura sėdynė leidžia jaustis „įsėdum“ į motociklą – tačiau aukštesni vairuotojai gali pasijusti ankštokai ilgesnėse kelionėse. Vienvietė sėdynė gana kieta – būdingas Harley bruožas – tad ilgoms išvykoms verta pasvarstyti apie naują sėdynę iš MOTOPARTS.store.

Vėjo apsauga praktiškai neegzistuoja, tad ilgai laikyti 70 mph (113 km/val.) greitį būtų iššūkis. Vis dėlto 4,9 galono (18,5 L) bakas užtikrina maždaug 150–180 mylių (241–290 km) atstumą, kas puikiai tinka ilgiems atokiems maršrutams.

---

Konkurencija: su kuo Low Rider lyginasi

Honda Shadow 1100 (1993–1998)

Shadow skysto aušinimo V dvynių variklis veikia sklandžiau ir pasiekia apie 64 AG, bet turi mažesnį sukimo momentą (68 lb-ft / 92 Nm). Šis motociklas lengvesnis ir manevringesnis, bet praranda dalį motociklinės sielos, kurią taip pabrėžia Harley. Jei patikimumas jums svarbiau už charakterį, Shadow bus tinkamesnis, bet palyginus su Low Rider, jis atrodo pernelyg sterilus.

Yamaha Virago 1100

Virago į rinką įžengė su 1 063 kub. cm V dvynių varikliu, kardano pavara ir dar žemesne sėdynės pozicija. Monoshock tipo galinė pakaba veikė geriau nei dvigubi Low Rider amortizatoriai, bet aukštesni variklio sūkiai atrodė ne visai tinkami kruizerio stiliui.

Indian Chief (1999–2003)

Nors atgimusi Indian Chief sužavėjo retro dizainu ir 1 440 kub. cm varikliu, ankstyvuosiuose 2000-ųjų modeliuose netrūko techninių nesklandumų, tad Harley išliko patikimesniu pasirinkimu entuziastams, mėgstantiems krapštytis patys.

Verdiktas: Low Rider derina galingą sukimo momentą, paprastumą ir didelį detalių pasirinkimą, todėl jis yra geriausias kruizeris tiems, kurie vertina tradicijas ir mėgsta patys patobulinti savo techniką.

---

Priežiūra: kaip išlaikyti legendą gyvą

Turėti 90-ųjų Low Rider – tai ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas. Norint, kad jis išliktų puikios formos:

Svarbūs darbai

1. Tepalų keitimas: Evolution variklyje telpa ~2,8 L (su filtru) SAE 20W-50 alyvos. Ją rekomenduojama keisti kas 3 000–5 000 mylių (4 800–8 000 km). Jei to nepaisysite – kumšteliai protestuos garsiai.
2. Pirminės grandinės reguliavimas: Tikrinkite kas 10 000 mylių (16 000 km). Per laisva grandinė skamba it krentančių įrankių maišelis, o pertempta – apkrauna pavarų dėžę.
3. Karbiuratoriaus derinimas: Keihin CV karbiuratorius patikimas, bet jautrus aukščio pokyčiams. Tolimoms kelionėms per kalnus verta turėti reguliavimo rinkinį.
4. Diržinės pavaros apžiūra: Kas 5 000 mylių (8 000 km) stebėkite, ar neatsiranda įtrūkimų ar kraštų irimo. Naujas diržas nėra pigus, bet tai geriau nei likti be pavėžėjimo kelyje.

MOTOPARTS.store atnaujinimai

• Oro filtrai: Gamyklinei dėžei vietoj pasiūlykite aukšto pralaidumo K&N filtrą (65–90 $), kad pajustumėte daugiau galios.
• Išmetimo sistemos: Vance & Hines Straightshots suteikia sodresnį garsą ir numeta apie 10 svarų (4,5 kg) svorio.
• Pakabos komponentai: Progressive Suspension 412 serijos amortizatoriai (~250 $ už porą) pagerina važiavimą, išlaikydami klasikinį stilių.
• Sėdynės: Sundowner turistinė sėdynė (~300 $) su gelio paminkštinimu pravers ilgoms kelionėms.

---

Išvada: kodėl FXDL tebėra svarbus

Dyna Low Rider nėra greičiausias, lengviausias ar technologiškai pažangiausias motociklas. Jis – geresnis už tai: jis nuoširdžiai tikras. Kiekvienas krustelėjimas, virpesys ir riaumojimas pasakoja savo istoriją. Tiems, kas vertina paprastą mechaniką ir milžinišką sukimo momentą, jis vis dar išlieka etalonu. Nesvarbu, ar atgaivinate ilgai pamirštą garažo radinį, ar atnaujinate kasdienį palydovą – MOTOPARTS.store turi įrankių bei detalių, leidžiančių Low Rider paversti išties asmenišku kūriniu. Juk vienodų motociklų perpildytame pasaulyje tikra, nefalšuota siela yra didžiausia prabanga.

---

Specifikacijų lentelė

---